Negali kategoriškai teigti, kad idėjos autoriaus Duokiškyje nebuvo
Dešimtoje Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos šventėje „Duokiškio baladės”, tradiciškai vykstančioje per Onines, nedalyvavo šio renginio idėjos autorius aktorius ir režisierius Ferdinandas Jakšys.
– Ferdinandas sakė: „Visas savo jėgas kaupiu „Duokiškio baladėms”, o va, neužtenka jų vėl pas jus atvažiuoti”, – pokalbį su aktoriumi, 1950–1952 m. Duokiškio vidurinės mokyklos moksleiviu F. Jakšiu temainfo.lt perpasakojo Kamajų seniūnijos vyriausioji specialistė kultūrai Giedrė Dagienė, visą dešimtmetį rengusi ir puoselėjusi dainuojamosios poezijos kūrėjų ir atlikėjų, literatų ir skaitovų šventę „Duokiškio baladės”.
Kita vertus, negali kategoriškai teigti, kad F. Jakšio Duokiškyje nebuvo: bendruomenės namų salėje veikė Vilniaus anykštėno Virgaudo Lisausko fotografijų paroda „FERDINANDAS/Kelias“, aktoriaus darbais įprasminusi jo vardą. F raidė – tai Feropontas iš Antono Čechovo pjesės „Trys seserys“, režisieriaus Gintauto Žilio pastatytos 1971 m., E – Eskalas iš Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“, režisuotos Aurelijos Ragauskaitės 1966 m., R – Ramonas iš filmo „Suaugusių žmonių žaidimai“ „, režisuoto Ilja Rudo-Gercovskio 1967-aisiais…
F. Jakšys teatre, kine ir serialuose yra sukūręs per 100 vaidmenų, jis žinomas ir mylimas kaip monospektaklių kūrėjas, Senjorų teatro režisierius, puikus skaitovas.
– Gulbės – kelią! Gervės – kelią! Debesų keliu didžiuoju aš važiuoju, – ko gero, ne vienam „Duokiškio baladžių” dalyviui ir šiandien skamba F. Jakšio balsas Kazio Binkio eilėraščiu „Vėjavaikis”.
Jubiliejines „Duokiškio balades” pagerbė F. Jakšio sesuo Žaneta Jakšytė-Kibickienė, prancūzų kalbos mokytoja, vertėja, šiltu žodžiu pagerbusi žmones, tebesaugančius nuošalaus Duokiškio kaimo jaukumą.
Milijonai žmonių miršta neištarę Duokiškio vardo?
Šįkart „Duokiškio baladės“ vyko kaimo Šv. Onos bažnyčioje. Medinukė, ornamentuota, menanti viso praėjusio šimtmečio duokiškėnų istoriją.
– Duokiškis man yra simbolis gražaus, graudaus, kantraus lietuviško gyvenimo, – temainfo.lt yra sakęs rašytojas Saulius Šaltenis; jo 1977 m. apysakos „Duokiškis“ pavadinimas ir tapo 2010 m. gimusių „Duokiškio baladžių“ krikšto vardu.
Renginio dešimtmečio proga duokiškėnus sveikino rajono meras Ramūnas Godeliauskas, Seimo narys.
– Gal yra daugiau Seimo narių? Gal kas yra iš Vyriausybės? Gal yra Prezidentūros atstovų? Gal – europarlamentarų? Nėra… – kaip visada rimtai šmaikštavo renginio vedėjas, Anykščių kultūros centro režisierius Jonas Buziliauskas, vėliau uždavęs šiai situacijai labai simbolišką klausimą: kuriam S. Šaltenio apysakos „Duokiškis“ personažui priklauso žodžiai „Milijonai žmonių gyvena ir numiršta neištarę gražaus Duokiškio vardo“?
Geografiškai Duokiškis – tarsi trikampyje, suformuotame Rokiškio , Anykščių ir Utenos rajonų sankirtos. Čia juntamas šių kraštų tradicijų glaudumas, žmonės gerai pažysta gretimų rajonų talentingus meistrus, dainininkus ir kviečia juos į savo šventes. Štai ir „Duokiškio baladžių“ vienas akcentų – Utenos rajono Aulelių kaimo jaunos ūkininkės Alvyros Žilienės tapybos paroda.
– Ar neklystam: darbuose juntama rokiškietės tautodailininkės Birutės Dapkienės įtaka? – teiravomės dailininkės.
Neklydome: prieš dvejus metus A. Žilienė pamatė rokiškėnės B. Dapkienės darbus, surado galimybę dalyvauti jos mokymuose, ir tapyba tapo nebenumaldomu pomėgiu. Tuo pačiu metu dalis A. Žilienės drobių buvo eksponuojama Anykščiuose, miesto gimtadienio proga surengtoje parodoje, dalis – Duokiškyje.
Nuošalus, girių apsuptas kraštas, kupinas karų ir pokarių įvykių, tačiau ginklų čia nesudėjo tik medžiotojai, jubiliejinėms „Duokiškio baladėms“ padovanoję įspūdingos ragų kolekcijos parodą „Iš miškų ir laukų“.
– Šiuos ragus yra suradę ne tik medžiotojai, bet ir laukus dirbdami kaimo gyventojai, žemdirbiai, – papildė G. Dagienė.
Bandome komentarų veikimą. Žiūrime kas gavosi.